7 rekomendacijos generiniams ir pasibaigusio patento vaistams atpiginti (2016 m.)

2016-07-13

Rekomendacijos

7 rekomendacijos generiniams ir pasibaigusio patento vaistams atpiginti (2016 m.)

Rekomendacijos

LAWG užsakymu profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas tyrimas „Vaistų kainų palyginimas Lietuvoje ir 25 Europos šalyse“ atskleidė, kad sumažinus generinių ir pasibaigusio patento, kitaip vadinamų „senų“, vaistų didmeninę kainą iki žemiausios kainos Europoje, pacientai vaistams per metus galėtų išleisti 69,533 mln. eurų mažiau, o poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui per tą patį laikotarpį galėtų siekti 60,138 mln. eurų. Remiantis šio tyrimo rezultatais, š.m. liepos 5 d. spaudos konferencijos metu buvo pristatytos ir rekomendacijos, kaip sumažinti tokių vaistų kainas ir efektyviai panaudoti PSDF biudžeto lėšas.

Pacientų gydymą nulemia sveikatos sistemos valdininkai, nejaučiantys atsakomybės

LAWG vadovės teigimu, didžiausia dalis PSDF biudžeto skiriama „seniems“ vaistams kompensuoti, net jei jie nėra efektyvūs arba gaunama vertė neatitinka išlaidų. Sveikatos apsaugos sistemos valdininkai nesistengia, kad tokių vaistų vartojimas būtų racionalus.

Atsainus valdininkų požiūris skaudina ir pacientus, ir gydytojus. Pacientų asociacijos „Onkologija.lt“, kuri yra Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narė, prezidentė Zita Zamžickienė teigia, kad Lietuvoje trūksta aiškių įrodymų apie gydymo efektyvumą, o valdininkai nerodo iniciatyvos kurti ligų registrus, kurie padėtų įvertinti gydymo efektyvumą ir racionaliai paskirstyti lėšas. „Nuolatinis valdininkų pasiteisinimas – lėšų stygius, o atsikalbinėdami kaip argumentus naudoja neaiškios kilmės duomenis, skaičius, manipuliuoja statistika ir nepateikia tyrimų šaltinių“, – piktinasi Z. Zamžickienė.

Moteris pati asmeniškai pajuto, kokie svarbūs kovoje dėl gyvybės yra pažangūs gydymo metodai. „Mano patirtis yra ir skaudi, ir nuteikianti optimistiškai. Išgyvenau, nes buvau gydoma inovatyviai. Tai man suteikia teisę kalbėti visų pacientų vardu, kurie šiandien laukia efektyvaus gydymo. Šiandien kiekvienas išgelbėtas pacientas skuba ne vien gyventi dėl savęs, bet ir stengiasi padėti kitiems su liga kovojantiems žmonėms, nes prieš save mato valdininkų abejingumo sieną.

Išklausiusi daugybę pasakojimų ir pacientų, ir gydytojų, drąsiai teigiu, kad sveikatos apsaugos sistemos valdininkai nesugeba suprasti ir užjausti pacientų, negerbia profesionalios gydytojų nuomonės, nes gydymą nustato sveikatos sistemos tarnautojas“, – kalba pacientų asociacijos prezidentė Z. Zamžickienė.

Aurelija Juškevičienė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai ir buvusi ilgametė farmacinės kompanijos „Eli Lilly Lietuva“ vadovė, kompensuojamų vaistų tvarką vadina dirbtinai per sudėtinga, biurokratiška ir vis dar neskaidria. „Keista, kad valstybė, nutarusi kompensuoti ypač brangų šiuolaikišką gydymą, vėliau visiškai nebesidomi savo sprendimo pasekmėmis ir nauda pacientui. Tuo tarpu pacientas, visą gyvenimą nesirgęs ir sąžiningai mokėjęs mokesčius į valstybės biudžetą, sunkios ligos atveju priverstas parduoti savo nekilnojamą turtą, išleisti paskutines santaupas ar maldauti valdininkų, kad jie suteiktų jam galimybę gauti gydymą, kurį tokiu atveju laisvai gauna estas, lenkas ar vengras, nekalbu jau apie daną, olandą ar italą“, – tvirtina A. Juškevičienė.

„Jeigu gydytojas yra neprofesionalus ir gydydamas pacientą padaro klaidą – visi žino, kad jis už tai atsakingas. Tuo tarpu valdininkas už neprofesionalumą ir padarytas klaidas dažniausiai atsakomybės išvengia. Manau, kad pernelyg ilgai toleruojame tokią sistemą“ – įsitikinus Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja klinikai. „Ypatingai žalinga yra didelė SAM ministrų kaita ir tęstinumo nebuvimas, o taip pat profesionalios komandos nebuvimas, Kaip bebūtų gaila tai pripažinti, skaidrumo stoka, taip pat yra viena iš neveiklumo šioje srityje priežasčių“.

LAWG užsakymu atlikto tyrimo autorius Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ gyvybės mokslų ekspertas, sako, kad atliekant analizę buvo pirmą kartą įvertintos ir palygintos visų Lietuvoje kompensuojamų „senų“ vaistų kainos su žemiausios kainos to paties tarptautinio pavadinimo (tos pačios molekulinės sandaros) vaistais Europos šalyse.

„Viena iš svarbiausių aukštų „senųjų“ vaistų kainų priežasčių yra tai, kad dabar įsigalėjęs tokių vaistų kainų reguliavimas neskatina efektyvios kainų konkurencijos. Be to, Lietuvoje vertinant tokių vaistų kainas žiūrima tik į vadinamąsias referentines šalis, kuriose šie medikamentai irgi yra brangūs. Pavyzdžiui, Skandinavijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse „senų“ vaistų kainos yra gerokai mažesnės, tačiau kainų lyginimo, arba referavimo, atžvilgiu pasirenkamos kitos šalys. Pasirinkus tinkamas šalis kaip naujus atskaitos taškus, būtų galima smarkiai sutaupyti PSDF biudžeto lėšas ir tai neturėtų įtakos pacientų priemokoms“, – teigia L. Jurkonis.

Būtina atskirti „naujuosius“ vaistus nuo „senųjų“

Pasak R. Pumputienės, pirmiausia būtina keisti šiuo metu galiojantį „naujų“ (patentinių, vadinamųjų originalių) ir „senų“ vaistų kainų reglamentavimą. „Naujų“ ir „senų“ vaistų kainoms reguliuoti negali būti taikomi tie patys principai, kadangi skiriasi šių vaistų kainodaros ypatybės. Didžiąją originalių vaisto kainos dalį sudaro preparato sukūrimo ir tyrimų išlaidos, o „senų“ vaistų atveju tokių išlaidų visiškai nėra.

LAWG vadovė atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, tačiau socialiai pažeidžiamiausias visuomenės grupes (sergančiuosius lėtinėmis ligomis, vaikus, pensininkus ir kt.) valstybė turi apsaugoti nuo priemokų. Siekiant visus pacientus apsaugoti nuo priemokų ir (ar) jų nuolatinio augimo, taip pat būtina keisti ir bazinės vaisto kainos skaičiavimo metodiką.

Kompensuojamų vaistų efektyvumo įvertinimas taip pat padės mažinti PSDF biudžeto išlaidas, įsitikinusi LAWG vadovė. „Turi būti iš naujo įvertinta, ar populiarių ir daugiausiai pinigų „praryjančių“ vaistų suteikiama vertė atitinka išlaidas. Pažangaus gydymo, nors ir brangesnio, ilgalaikiai rezultatai gali būti daug geresni – gydymas su mažiau nepageidaujamų reakcijų, kurioms gydyti tenka skirti vaistų ir guldyti į ligoninę, taupys ne tik PSDF, bet ir socialinio draudimo lėšas, užtikrins stabilesnę darbo rinką, skatins socialinę integraciją, galiausiai padidins valstybės surenkamus mokesčius“, – teigia R. Pumputienė.