Amerikos verslo rūmų Lietuvoje sveikatos reikalų komitetas Local American Working Group (LAWG), atstovaujantis Lietuvoje veikiančias pasaulines inovatyvios farmacijos, biotechnologijų ir gyvybės mokslų pramonės lyderes, lapkričio 11 d. surengė apvalaus stalo diskusiją „Dveji metai su sveikatos technologijų vertinimu vaistų kompensavimo procese: lūkesčiai ir galimybės“. Diskusijoje aptarti sveikatos technologijų vertinimo vaistų kompensavimo procese buvę ir esami lūkesčiai, ieškota atsakymų, kokios ir kodėl buvo padarytos klaidos šioje itin svarbioje sveikatos sistemos srityje, nes efektyviausias medikamentinis gydymas Lietuvoje šiandien prieinamas bene prasčiausiai ir vėliausiai Europos Sąjungoje, o nuo to kenčia ne tik šalies pacientai, bet ir Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms.
Diskusiją pradėjusi „Ellex Valiūnas“ partnerė, advokatė Rūta Pumputienė, Amerikos verslo rūmų Lietuvoje LAWG komiteto vadovė, priminė, kad Lietuvoje 2020 m. įsigaliojo naujas vaistų kompensavimo procesas sveikatos technologijų vertinimo (STV, angl. Health Technology Assessment) pagrindu. STV yra naujas Lietuvoje, bet pasaulyje jau keli dešimtmečiai naudojamas įrankis vertinti tam tikrų gydymo būdų kaštų naudingumą, kai turint ribotus išteklius siekiama pacientams „nupirkti“ kuo daugiau sveikatos. „Nuperkama sveikata“ vertinama remiantis įrodymais pagrįsta medicina ir nustatytais lietuviškais „įkainiais“, t.y. kiek priimtina mokėti už papildomus kokybiškus gyvenimo metus. Tokio pobūdžio vertinimas toliau perduodamas sprendimų priėmėjams, kad jie, pasverdami etinius, socialinius ir kitus aspektus, galėtų priimti informuotą sprendimą dėl tam tikrų gydymo būdų „pirkimo“ (kompensavimo).
R. Pumputienė priminė, kad diegiant STV buvo remiamasi ES ir kitų šalių STV gerosios praktikos analize, kurioje buvo nurodytos ir rekomendacijos Lietuvai, bei kvietė įvertinti, ar šios rekomendacijos nebuvo pamirštos, pavyzdžiui, esant poreikiui, remtis kitų šalių STV agentūrų atliktais terapinės vertės nustatymo protokolais, arba tam tikrais atvejais vertinimo procese suteikti sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų atstovų nuomonėms reikšmingą svorį, kad sprendimų priėmėjai galėtų priimti tikrąjį informuotą, o ne tariamą informuotą galutinį sprendimą dėl „nuperkamos sveikatos“.
Diskusijoje dalyvavo STV kūrę ir diegę buvę sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ir sveikatos apsaugos ministro patarėja, Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos pirmininkė Alina Sakalauskienė, farmacijos industrijos lyderiai, kiti suinteresuoti asmenys.
Turime daug ką nuveikti
Doc. Kristina Garuolienė, buvusi Sveikatos apsaugos viceministrė, dabar Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos centro docentė, savo pranešime „STV būtinybė kuriant prieinamą, kokybišką, tvarią sveikatos priežiūros sistemą“ akcentavo, kad STV yra būtinas, nes be jo neįmanoma sukurti tokios sveikatos sistemos, kuri yra tiesiog privaloma kiekvienai valstybei norint turėti efektyvią, į pacientus orientuotą sistemą – kokybišką, tvarią ir prieinamą.
„STV – tai ne tik sprendimo priėmimo dėl vaistų procedūra, tai tam tikra filosofija ir požiūris į sveikatos sistemą, būdas kalbėtis ir išsiaiškinti, nustatyti prioritetus, kaip valstybė planuoja ir investuoja kuriant skaidrią, kokybišką ir tvarią sveikatos sistemą“, – akcentavo K. Garuolienė.
Anot jos, nors dėl įvairių priežasčių STV kol kas netapo įprasta sveikatos politikos formuotojų, vykdytojų ir specialistų kalba, padedanti susikalbėti, tačiau nereikėtų kelti klausimo, kad tokio vertinimo iš viso nereikia. Priešingai, jį būtina toliau tobulinti, nes STV ne tik padeda paskirstyti ribotus sveikatos sistemos resursus, bet ir pasakyti visuomenei, kokiu pagrindu juos skirsto, ir šiame procese svarbus yra ne tik ekonominis skaičiavimas, bet ir ypatingai socialinis bei etinis aspektai. Ji taip pat akcentavo, kad kaip ir bet kuriai sistemai, taip ir STV procesui tinkamai ir efektyviai veikti reikalingi žmonės, specialistai. Tačiau dabartinės investicijos į STV specialistus yra neadekvačios.
„Dar turime daug ką nuveikti, kad Europos Sąjungoje nebūtume viena iš blogiausių šalių pagal mirtingumą, kurio galima išvengti pasitelkus sveikatos priežiūros priemones, kurias valstybė gali nupirkti“, – teigė K. Garuolienė.
Be STV proveržio sveikatos sistemoje nepasieksime
Dr. Vladas Sadauskas, buvęs STV skyriaus vedėjas, dabar „Medison Pharma“ Vakcinų padalinio vadovas Lietuvai, akcentavo, kad STV sudaro sąlygas efektyviai investuoti pinigus, atlikti kainos ir naudos analizę – už turimus pinigus padeda įsigyti maksimalų kiekį vaistų, paslaugų, įrangos.
Pranešime „STV sistemos valdymo lūkesčiai“ jis teigė, kad, deja, su reguliuotojais „gyvename nuožmios konfrontacijos lauke, laimėtojų nesimato, o svarbiausia – pralaimi pacientai“.
„Turime pereiti prie bendradarbiavimo, nes kitaip tikslų, dėl kurių atsirado STV, nepasieksime, – kalbėjo V. Sadauskas. Tik reikia kalbėti apie našumą (angl. efficiency), ir atskirti šį kriterijų nuo veiksmingumo (angl. efficacy) bei efektyvumo (angl. effectiveness) – kaip galima gauti daugiau naudos už vieną investuotą eurą. Deja, pas mus po kol kas tai yra vienas ir tas pats – efektyvumas, tačiau turime tai pakeisti“.
Dr. Vladas Sadauskas taip pat akcentavo, kad tikrųjų STV tikslų pasiekimas labai priklauso nuo tarnybose dirbančių specialistų kompetencijų. Jis taip pat pasidalino užsienio analogiškų institucijų patirtimi, akcentavo jų nepriklausomumą. Ribotas finansavimas, priklausomumas, kompetencijų trūkumas ir efektyvaus suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesą, antros nuomonės sprendimų priėmėjams stoka – esminės dabartinės probleminės sritys.
Matyti bendrą vaizdą
Buvęs STV darbuotojas Tomas Lasys, dabar Gydytojų klinikinių farmakologų asociacijos prezidentas bei Utrechto universiteto Farmakoepidemiologijos ir klinikinės farmakologijos skyriaus dr. kandidatas, atkreipė dėmesį, kad sveikatos sistema yra labai kompleksinė, o „vertinant tik vaistų formavimo politiką yra labai daug judančių dalių, skirtingų narių ir skirtingų tikslų, todėl atsiranda daug įtampos taškų“.
Savo pranešime „Nauja STV sistema Lietuvoje: išmoktos pamokos ir galimybės“ jis alegoriškai kalbėjo, kad „žiūrėdami per mikroskopą į vieną proceso detalę ir siekdami ją padaryti tobulą, nematome bendro vaizdo, o visas STV procesas lieka „klibantis“.
„Viena iš centrinių ašių kuriant naują sistemą buvo STV skyrius ir vertinimo atlikimas. Aiškinantis, kodėl buvo ir tebėra vėluojančių paraiškų vertinimų, rasime ir objektyvų priežasčių, susijusių su finansavimu, specialistų ištekliais, – teigė T. Lasys. – Tačiau esminis klausimas, ko mes siekiame su vertinimais: ar sistemą pripažinsime efektyvia, jei vertinimai bus atliekami greitai, ar pagal tai, kokį poveikį tai turi pacientams, gydytojams. Nes STV yra įrankis pagerinti bendrą žmonių sveikatą, įpirkti geresnius vaistus, padidinti sveikatos sistemos efektyvumą.“
Jis taip pat pasidalino įžvalgomis, kaip paskaičiuoti kaštų efektyvumą, apie vertinimų standartizavimą, kuo remtis priimant skaidrius sprendimus, kuriuos priimant reikalingas ir tam tikras lankstumas.
Kvadratinis ratas
Dr. Andrius Vagoras, dalyvavęs diegiant STV procesą Lietuvoje prieš dvejus metus, dabar – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos centro lektorius, pranešime „STV sukūrimo ir įdiegimo Lietuvoje patirtys“ atkreipė dėmesį, kad STV tikslas – vartotojui saugūs ir efektyvūs vaistai, kurie veiksmingi klinikinėje praktikoje, o taip pat ne per brangūs. „Kodėl prireikė STV? Tai būdas atlikti ir perduoti instituciniam patikrinimui objektyviausią įmanomą naudos ir kaštų palyginimo vertinimą ateities perspektyvoje. Tai taip pat tai būdas paaiškinti visiems kitiems, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai.“
Jis akcentavo, kad kai STV vaistų kompensavime procesas Lietuvoje buvo diegiamas, buvo siekiama laikytis principo „keep it simple“ (liet. daryk paprastai), t. y. gauti nacionalines išvadas paprasčiausiu būdu nekartojant jau esamų išvadų, tačiau galiausiai prieš pat proceso įvedimą „paprastumu“ buvo suabejota, atlikti norminių aktų kelių punktų pataisymai, dėl kurių buvo sukurta trukdžių sistemai tinkamai veikti. Todėl, anot A. Vagoro, STV diegimas tapo kreivas, o kalbėdamas alegorijomis jis teigė, kad vietoj tradicinio rato šiuo metu naudojamas kvadratinis ratas.
Kaip prasmingai investuoti milijonus
Prie STV kūrimo prisidėjusi dr. Simona Stankevičiūtė, buvusi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja, dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė ir JAV biofarmacijos paslaugų teikimo kompanijos „Parexel“ reguliacinių klausimų konsultantė, prisiminė, kad STV vaistų kompensavimo procese kūrimo tikslas buvo „pasiekti pačias geriausias sveikatos išeitis panaudojant turimus ribotus išteklius“. Pranešime „STV išvados ir sprendimų priėmimas: kartu ar atskirai?“ ji akcentavo, kad šiame procese yra daug suinteresuotųjų: politikai ir valstybės tarnautojai, sveikatos apsaugos sistemos ir industrijų bei mokslo atstovai, o taip pat pacientai. Tačiau, anot jos, galutinis tikslas turi būti vertinimas, kokią naudą duos išleisti pinigai, nes „sveikatos sektorius turi tapti investiciniu, o ne skaičiuoti, kiek bus išleista pinigų“.
Ji priminė, kad Lietuvoje 2022 m. lėšos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai sudaro 530 mln. Eur, 2023 m. numatyta beveik 584 mln. Eur, o 2024 m. – 606,1 mln. Eur, o „tai nemaža investicija“.
„Tam, kad šiuos milijonus prasmingai investuotume, turime informuoti sprendimų priėmėjus. STV sistemos tikslas – informuoti sprendimų priėmėjus“, – teigė S. Stankevičiūtė. Nes pagrindinis STV tikslas yra suteikti informacijos sprendimų priėmėjams apie kaštų, išleidžiamų tam tikriems gydymo būdams, naudingumą. Taigi, ST vertintojai rengia ir teikia tokio pobūdžio analizę ne sau, o su tikslu ją perduoti sprendimų priėmėjams, kad jie, pasverdami etinius, socialinius ir kitus aspektus, galėtų priimti informuotą sprendimą. Deja, šiandien susidariusi problema dėl neefektyvaus STV proceso vykdymo yra labiausiai susijusi su žmogiškaisiais ištekliais – tiek jų, tiek kompetencijų trūkumu.
Dalyvavusieji diskusijoje taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje jau yra pavojingas precedentas, kai ES registruotas vaistas mūsų šalies specialistų buvo įvertintas kaip neturintis pakankamai efektyvumo įrodymų.
„Priimant sprendimus dėl vaistų, medicininės įrangos ar technologijų reikėtų nepamiršti ir suprasti, dėl ko tai darome. Reikia atsigręžti į paprastą Lietuvos žmogų ir apsvarstyti, ar jis turės galimybę gauti tinkamiausią gydymą, jeigu, pavyzdžiui, jį palies onkologinė liga, – apibendrindama diskusiją kalbėjo Amerikos verslo rūmų Lietuvoje LAWG komiteto vadovė. – Kol kas laukto teigiamo pokyčio, deja, nematome ir inovatyvūs vaistai – dažniausiai skirti onkologinėms ir retoms ligoms gydyti – Lietuvos pacientams yra nepasiekiami.“
Anot R. Pumputienės, diskusijos dalyviams, sprendimų priėmėjams buvo aktualios išsakytos ekspertų nuomonės, kurias apibendrinti būtų galima taip: STV sistema turi veikti efektyviau, nes tai leis užtikrinti inovatyvių vaistų prieinamumą kuo didesniam Lietuvos pacientų skaičiui ir padės suvaldyti jų ligas. Pasaulyje inovatyvūs vaistai padėjo pasiekti pažangą gydant sudėtingas ligas, kurių gydymas kainuoja itin brangiai. „Turime stengtis, kad ir mūsų šalies pacientams būtų lengviau prieinami naujausi gydymo metodai, kurie gali sumažinti jų kančias, prailginti jų gyvenimą ir pagerinti jo kokybę“, – teigė Amerikos verslo rūmų Lietuvoje LAWG komiteto vadovė.
LAWG (angl. Local American Working Group) daugelyje pasaulio šalių ji yra po American Chamber of Commerce skėčiu ir atstovauja inovatyvios farmacijos, biotechnologijų ir gyvybės mokslų pramonės kompanijas vieningiems tikslams pasiekti bei pozicijoms atspindėti. Vienas iš pagrindinių LAWG veiklos tikslų Lietuvoje – būti dialogo platforma tarp valdžios institucijų ir industrijos, siekiant skatinti, vystyti ir prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbos suvokimo, žinomumo, gerinimo ir palaikymo šalies rinkoje. Taip pat siekiama skatinti tiesiogines užsienio investicijas į inovatyvią farmaciją ir biotechnologijas Lietuvoje, remti Lietuvos pacientų teisę į naujausių gydymo galimybių prieinamumą, skatinti ir remti aukščiausius profesinio ir verslo, pagrįsto sąžininga ir skaidria veikla, etinio elgesio standartus. LAWG Lietuvoje vienija pasaulio inovatyvios farmacijos kompanijų lyderes „AbbVie“, „Amgen“, „Biogen“, „Johnson & Johnson“, „Novartis“, „Pfizer“, „Roche“.
