Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka

2018-09-27

Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka

2018-09-27

„Verslo Žinios“, 2018 09 23 https://www.vz.lt/article/20180923/ARTICLE/180929831

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje.

Kasmet beveik 18.000 pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 m. onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje diskutuota šią savaitę Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vykusiame Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) Inovacijų klubo susitikime.

Susitikime dalyvavusių ekspertų teigimu, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66.000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą.

„Nyderlanduose 83 % sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82% krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – pranešime spaudai teigia Rūta Pumputienė, „Local American Working Group“ vadovė.

 

Naujoviškas gydymas neprieinamas

Tuo tarpu Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje.

Kaip teigiama pranešime, mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9%, kiaušidžių vėžiu – 32% ir tiesiosios žarnos – 43%, didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83%, odos melanoma – 69%, krūties vėžiu – 67%.

Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų.

Feliksas Jankevičius, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius, pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti.

„Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje“ – sakė NVI direktorius.

„Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo“ – pridūrė p. Jankevičius.

Kas kaltas

„Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6% bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema – ne procentuose – jie panašūs į kitų šalių, o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 mlrd. Eur per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau“, – kalbėjo p. Pumputienė.

Teigiama, kad novatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad „nėra visų reikiamų duomenų“, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami).

Pasak kalbėjusiųjų, problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri, kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai.

Simona Stankevičiūtė, Sveikatos ministerijos atstovė, sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams:

„Apie viską reikia diskutuoti“, – sakė ji.

Siūlo sprendimą

Diskusijos organizatorių teigimu, Lietuvoje turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas.

„Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių“ – pabrėžė p. Pumputienė.