Praėjusių metų vasarą garsiai nuskambėjo Seimo panaikinta pigiausio vaisto „pirmo paskyrimo“ taisyklė. Džiaugtasi, kad pacientai pagaliau nebebus priversti gauti tik pigiausius vaistus be galimybės prisimokėti už kompensuojamus vaistus pasirenkant kokius tik jie nori, taip užtikrinant jiems galimybes rinktis tinkamiausią gydymą, už kurį pacientai moka sveikatos draudimo įmokas. Svarbus momentas – panaikinta „pirmo paskyrimo“ taisyklė buvo pritaikyta tik analogus arba taip vadinamus generinius atitikmenis turintiems vaistams, t.y. lyginant kainas tarp tas pačias veikliąsias medžiagas turinčių vaistų.
Pacientų teisė rinktis tarp kompensuojamų vaistų ir galimybė gauti jų norimus vaistus minėta plačiai ir daug kartų. Daug mažiau ir tyliau – gydytojų pareiga paskirti pacientams būtent jiems tinkamiausią vaistą pagal ligos pobūdį. Ir išvis nutylėta – kad šie garsūs pokyčiai visiškai nepalietė didelės dalies vaistų, kurie jau yra kompensuojami ir taip reikalingi, bet deja, dėl vaistų kompensavimo reguliavimo grimasų nėra prieinami Lietuvos pacientams.
Pacientai, sergantys sunkiomis ligomis, kurių valdymui ir prognozei ypatingai yra svarbus savalaikis ir individualizuotas gydymas, deja, yra palikti „už borto“. Pradedant sąrašą cukriniu diabetu, autoimuniniais susirgimais (opiniu kolitu, Krono liga, psoriaze, psoriaziniu artritu, juveniliniu artritu, reumatoidiniu artritu, ankilozuojančiu spondilitu), greit progresuojančiomis invalidumą sukeliančiomis neurologinėmis ligomis, tęsiant visa eile onkologinių būklių, taip pat ir inkstų dializių – tai tik dalis išvardintų situacijų, kur pacientai susiduria su liūdniausia realybe: jiems labiausiai tinkančių kompensuojamų vaistų gydytojai tiesiog negali paskirti. Pagal dabar šalyje galiojančią tvarką, gydytojas, skirdamas vaistus pirmą kartą paciento ligai gydyti privalo išrašyti tik pigiausią vaistą grupėje, į kurią sudėti įvairiausi skirtingo veikimo mechanizmo vaistai. Taigi, paminėtų ligų pacientai diskriminuojami ne tik dėl to, kad jiems „pirmo paskyrimo“ taisyklė nebuvo panaikinta, bet dar ir dėl to, kad pigumo kriterijus yra taikomas esminiam – gydymo parinkimo sprendimui, skiriant vaistus pirmą kartą.
Pastarasis aspektas taip pat reiškia, kad gydytojui uždraudžiama parinkti tinkamiausią gydymą pagal klinikinius kriterijus, pagal mokslo įrodymus, nes jis yra įpareigojamas skirti gydymą tik pagal tai, kurio iš keleto kompensuojamųjų, dirbtinai į vieną grupę suplaktų skirtingų vaistų kaina yra mažiausia. Toks draudimas yra numatytas Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintuose minėtų ligų gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašuose, dar kitaip vadinamuose „gydymo standartuose“.
Sprendžiant dėl „pirmo paskyrimo“ taisyklės panaikinimo Seime buvo argumentuojama tuo, kad jei asmeniui, sumokėjusiam privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, yra privaloma gydymo pradžioje gydytis pigiausiu kompensuojamuoju vaistiniu preparatu, tai iš jo yra atimama galimybė naudotis teisėmis, įgytomis mokant PSD įmokas, t. y. gauti kompensaciją už išlaidas vaistui, nors pacientas nepažeidė jokių reikalavimų, o tik naudojosi savo, kaip lygiaverčio sveikatos priežiūros proceso dalyvio teisėmis. Tačiau kokius tuomet reikalavimus pažeidė pacientai, sergantys autoimuninėmis ligomis, cukriniu diabetu ar turintys sunkių onkologinių, neurologinių ligų diagnozes? Kodėl šių ligų atžvilgiu jiems pirmiausia turi būti išrašomas gal net visai netinkamas, skirtingo veikimo mechanizmo, tačiau pigiausias vaistas?
Visą straipsnį skaitykite vz.lt (https://bit.ly/3tG1G6I)
LAWG (angl. Local American Working Group) yra pasaulyje žinoma inovatyvios farmacijos kompanijų aukščiausiais etikos standartais paremto bendradarbiavimo platforma. Ji daugelyje pasaulio šalių yra po „American Chamber of Commerce“ skėčiu ir atstovauja inovatyvios farmacijos pramonės kompanijas vieningiems tikslams pasiekti bei pozicijoms atspindėti. LAWG Lietuvoje vienija pasaulio inovatyvios farmacijos kompanijų lyderes „AbbVie“, „Amgen“, „Biogen“, „Johnson&Johnson“, „Novartis“, „Pfizer“ ir „Roche“.
