Medikamentinis gydymas – farmacija – yra svarbi sveikatos apsaugos sistemos dalis. Nuo jos priklauso žmogaus gyvenimo kokybė, sveikata bei visos valstybės socialinė gerovė. Todėl tiek vaistų politikos formavimui, tiek ir jos įgyvendinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Lietuvoje kol kas daugiausia dėmesio skiriama ligoms, o ne pacientams. Tačiau būtent žmogaus gyvybė ir sveikata turi būti Lietuvos sveikatos politikos vertybė. Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra, įskaitant medikamentinį gydymą, lemia geresnius visuomenės sveikatos rezultatus, žmonių gyvenimo kokybę ir optimalią investicijų į sveikatos priežiūros kainą. Tik tokia sergančiųjų priežiūra būtų tinkama ir rentabili, nes ji skatintų didesnį efektyvaus gydymo prieinamumą, galimybes gydytis efektyviausiais, kai reikalinga ir inovatyviais vaistais, o kas ypač svarbu mokėti už vartojamus vaistus teisingą kainą.
Deja, modernaus šiuolaikinio gydymo prieinamumas Lietuvoje išlieka vienos prasčiausių ES, nors valstybės biudžetas vaistams – ne mažiausias palyginus su kitomis ES šalimis. Todėl išlaidos vaistams turi būti valdomos tinkamai ir profesionaliai, siekiant tvarios sveikatos priežiūros sistemos ir užtikrinant pacientų lygias galimybes gauti veiksmingų vaistų.
Tam, kad situacija keistųsi, siūlome tris esminius sprendimus:
Pirma – reikia užtikrinti skaidrią, viešą ir objektyvią vaistų kompensavimo politiką;
antra – efektyvinti lėšų vaistams panaudojimą, skatinti „senų“ vaistų (kurių pasibaigęs patentas ir/ar rinkoje jau yra vadinamos jų generinės kopijos, kurios faktiškai yra tie patys vaistai) konkurenciją;
trečia – remiantis kitų šalių gerąja praktika, išplėsti pacientų prieinamumo efektyviausiems inovatyviems vaistams patirties naudojimą.
UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS TIKSLUI PASIEKTI:
1. Skaidrumo gerinimas
Pernelyg biurokratinė, neskaidri ir nevieša vaistų kompensavimo sprendimų priėmimo tvarka – palanki terpė korupcijai, skatinanti pagrįstą visuomenės nepasitikėjimą Lietuvos sveikatos apsaugos sistema. Tam, kad skaidrumas būtų gerinamas, turime, visų pirma, didinti asmenų, atsakingų už vaistų kompensavimą, nepriklausomumą. Antra, su vaistų kompensavimu susiję duomenys, sprendimai, protokolai turi būti pilnai prieinami visuomenei viešai. Trečia, priimami sprendimai privalo būti objektyvūs, suprantamai ir aiškiai motyvuoti; išsamiai pagrindžiami; prieinami viešai.
Be kita ko, būtina ne tik deklaratyviai, bet ir realiai užtikrinti investicijoms palankią aplinką (skaidrią, kurioje sprendimai – pagrįstai objektyvūs; reguliavimas – stabilus ir tvarus, o siekiant geresnių rezultatų – užtikrinamas bendradarbiavimas tarp valdžios ir industrijos). Skaidri ir bendradarbiavimą, dialogą skatinanti sistema turi būti visų tikslas, nes taupo laiką ir pinigus. Visuomenės pasitikėjimas sistema ir verslo pasitikėjimas investicine aplinka atsiras tik esant skaidriam, objektyviam ir prognozuojamam procesui.
2. Efektyvus lėšų valdymas
„Senų“ vaistų vartojimas sunaudoja didžiulę dalį PSDF biudžeto – apie 47%, kai kitose šalyse išlaidos jiems siekia vos 12-20%. Tam, kad priartėtume prie kitų šalių gerosios praktikos, turi būti imamasi realių priemonių „senų“ vaistų kuo didesnei kainų konkurencijai įvesti/suaktyvinti. Tik reali ir efektyvi kainų konkurencija mažina kainas. Jai nesant, niekas nėra ir niekada nebus suinteresuotas mažinti kainų. „Senas“ vaistas nebūtinai gali būti neefektyvus vaistas, priešingai, jis gali būti labai efektyvus ir vienintelė prieinama gydymo galimybė Lietuvos pacientui, bet turi kainuoti atitinkamai ir ne gerokai daugiau nei kitose ES šalyse.
Efektyvi kainų konkurencija galima tik tada, kai suteikiama paskata gamintojui siūlyti mažiausią vaisto kainą: gamintojui užtikrinama tam tikra rinkos dalis; yra privalomumas parduoti pacientui pigiausią vaistą; yra privalomumas kitus vaistus parduoti tik su priemoka (kad pacientui būtų paskata pirkti pigiausią vaistą). Jautriausias socialines žmonių grupes (lėtinėmis ligomis sergantys, vaikai, pensininkai ir kt.) valstybė turėtų apsaugoti nuo priemokų, o galintys susimokėti pacientai turėtų laikytis solidarumo principo.
Taip pat turi būti įvertintas jau esančių sąrašuose vaistų efektyvumas – mažai efektyvų vaistų vartojimas ir kompensavimas turi būti ribojamas; turi būti imamasi priemonių ir racionaliam vaistų vartojimui užtikrinti parengti vaistų skyrimo metodikas, įskaitant vaistų keitimo pagrindimo reikalavimus. Taip sutaupytas lėšas skirti tokių naujų efektyvesnių vaistų prieinamumui gerinti, kurie taupo PSDF lėšas ne tik šiandien ir dabar, bet ir ilgesnėje perspektyvoje.
3. Naujausių vaistų prieinamumas
Šiuolaikinis gydymas pagerina pacientų sveikatą bei gyvenimo kokybę ir prisideda sprendžiant su sveikatos priežiūros sistemų tvarumu susijusius klausimus, todėl inovacijos, orientuotos į pacientus, turi būti mūsų visų prioritetas.
Turi būti išplėstas pacientų prieinamumo efektyvesniems ir saugesniems vaistams priemonių naudojimas, nes nauji vaistai, gebantys radikaliai pakeisti išgyvenamumo rodiklius ir suteikti pacientams vilties pasveikti, yra būtini siekiant ne tik tvarios Lietuvos sveikatos sistemos, bet ir norint užtikrinti visų Lietuvos žmonių lygias teises gydytis ir pasveikti, palyginus su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvoje privalo būti prieinamos visos šiuolaikiškos gydymo galimybės. Taip pat – sukurti nauji būdai efektyvesnių ir saugesnių vaistų kompensavimui pagal kitų šalių gerąją praktiką. PSDF biudžeto išlaidų planavimas turi būti realus ir ilgalaikis, pagal vaistų prieinamumo pacientams priemones, šiuo metu taikomas valstybinių institucijų, grąžintas lėšas skiriant efektyvesnių vaistų kompensavimui.
Net ir brangiau kainuojantis, bet geresnis ilgalaikis sveikatos rezultatas, trumpesnis gydymas ir pranašesnis saugumas (su mažiau nepageidaujamų reakcijų, kurias gydyti dažniausiai taip pat reikia skirti vaistus ir neretai gultis į ligoninę), sutaupo tiek PSDF biudžeto lėšų, tiek socialiniam draudimui skirtų lėšų, tiek užtikrina stabilesnę darbo rinką ir užimtumą, socialinę integraciją, galiausiai – surenka daugiau mokesčių.
LAWG informacija
