Su Seimo sesijos pabaiga baigėsi daug ilgų ir varginančių diskusijų bei nesusipratimų pilnas etapas – patvirtinta nauja vaistų kompensavimo tvarka. Reikėtų pagirti LR Sveikatos apsaugos ministeriją – ji įsitraukė į dialogą, išklausė suinteresuotas puses ir didele dalimi atsižvelgė į gydytojų, pacientų ir industrijos atstovų komentarus. Teisės akte nebeliko įtvirtinto ir daug diskusijų sukėlusio 30 tūkstančių eurų slenksčio, pagal kurį turėjo būti vertinama naujai kompensuotinų vaistų vertė.
Su naujais kriterijais ateina sveikintini pokyčiai – sumažėjo diskriminacija onkologinių vaistų atžvilgiu, buvo žengtas žingsnis link lankstaus finansinio slenksčio vaistų kompensavime.
Bet tobulėti yra kur – ypatingai inovatyvių onkologinių vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą srityje.
Inovatyviems onkologiniams vaistams kliūtys išlieka
Tenka apgailestauti, kad inovatyviems onkologiniams vaistams vis dar taikomi pernelyg griežti ir kritiški reikalavimai, neatitinkantys geros klinikinės praktikos.
Štai sprendžiant, ar kompensuoti onkologinius vaistus, bus žiūrima į „išgyvenamumo“ kriterijų. Deja, šiuolaikiniai onkologiniai vaistai yra ženkliai efektyvesni, čia pagrindiniu vertinimo kriterijumi tampa nebe „mirtingumas“ ar „išgyvenamumas“, o vėžio ląstelių išnaikinimas ir ligos progresavimo sustabdymas, gyvenimo kokybės atstatymas penkiems, šešeriems, ar net dešimčiai metų. Inovatyviais vaistais palaikomi ne bet kokie gyvenimo metai, bet kokybiški gyvenimo metai – tai itin svarbu pacientui.
Be kita ko, tam, kad pagal egzistuojančią tvarką būtų galima įtraukti naujus onkologinius vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kad būtų galima įvertinti minėtą „išgyvenamumo“ rodiklį, reikia laukti vos ne 10 metų, nors tokie vaistai efektyvumą kovojant su liga rodo jau po keliolikos mėnesių. Nuo to kenčia tik pacientai, sergantys ypatingai klastingomis ir greitai plintančiomis vėžio formomis.
Einama tinkama linkme, bet lankstumo vis dar trūksta
Apibendrinant vis tik reikia pasidžiaugti Lietuvos sprendimų priėmėjais – einama tinkama linkme, ypatingai tarpusavio dialogo, diskusijų, įsiklausymo į kitų pusių argumentuotas nuomones, prasme.
Ir vaistų kompensavimo vertintojai, ir industrijos atstovai, ir gydytojai yra suinteresuoti padėti sunkiomis ligomis sergantiems pacientams kuo greičiau pasveikti, bet tam reikia greito, nebiurokratiško reagavimo ir atsižvelgimo į faktus, pavyzdžiui – daugelyje Europos šalių jau seniai paplitusi praktika kompensuojant naujausius vaistus pasidalinti su vaisto gamintojais kaštus priklausomai nuo vaisto klinikinių rezultatų. Deja, Lietuvoje tam vis dar pritrūksta politinės valios. Pasaulis, mokslas ir inovacijos sparčiai juda į priekį – neatsilikti turėtų ir sprendimų priėmėjai. Tik taip Lietuvos pacientams galimybė gydytis naujausiais, efektyviausiais vaistais bus užtikrinta ne po 10-ies, o kelių metų nuo vaistų registracijos Europoje. Skaidrūs ir aiškūs bei lankstūs kompensavimo sprendimai būtų ir ekonomiškai naudingiausi – lėšos, skiriamos sveikatai juk yra ne išlaidos, o investicijos, nes sveiki ir darbingi žmonės – kiekvienos šalies ekonominės plėtros pagrindas.
